„Brangioji, iš šaldytuvo išriedėjo vaiko galva!“
Beruošdama krikštynų tortą su valgomomis stalo kortelėmis, turėjau kelis nereikalingus vaikiškus veidelius (tai buvo pirmieji pagamintieji, kurie, deja, gavosi labiau panašūs į mažus piktus ateiviukus, nei į mielus kūdikėlius). Naudojau juos kaip juodraščius išmėginti dažų mišiniams ir kt., o vėliau atidaviau „sužaisti“ sūnui. Šis kažkodėl nusprendė, kad marcipaninėms galvytėms vieta šaldytuve.
Neilgai trukus išgirdau susirūpinusį vyro balsą: „Klausyk, čia kažkokia vaiko galva iš šaldytuvo išriedėjo...“ Po ko sekė mano: „Viskas gerai, ją sūnui daviau pažaisti ar suvalgyti“.
Kažin, ką pagalvotų svečiai, nugirdę tokią diskusiją. Ne kiekvienas, spėju, pasijaustų saugus...