Apdengimo masė iš gliukozės miltelių


Naudoju “Skanėja” gliukozės miltelius. Jų būna praktiškai visose parduotuvėse, cukraus skyriuje, ir yra jie gerokai pigesni, nei pardavinėjami pvz. vaistinėse.

Apdengimo masę dažniausiai darausi iš dvigubos produktų normos, tad naudojant gliukozės miltelius, proporcijos atrodo taip:

  • ˝ st. Gliukozės miltelių (t.y., lygiai tas pats tūris, kiek pagal pirmą recepto variantą reikėtų imti cukraus sirupo virimui)
  • Vandens (3-4 v.š. sirupui, ir dar kokie 3-4 v.š. želatinai brinkyti)
  • 1 v.š. želatinos granulių (naudoju „Klingai“)
  • ~1 kg cukraus pudros "Dan Sukker"
  • 2 v.š. 100% riebumo šalto spaudimo alyvuogių ar riešutų aliejaus
  • 1 v.š. glicerino

Žodžiu, receptas iš esmės toks pat, tik sirupui naudoju žymiai mažiau vandens, nes gliukozė neturi polinkio taip kristalizuotis, kaip cukrus, o ir virimas jos visai kitas. Sirupą šiuo atveju verdu taip:

  • Visą gliukozę suberiu į nedidelį indą ir statau ant kaitlentės (naudoju tą kavai virti skirtą puodeliuką).
  • Užpilu ant gliukozės 2 v.š. vandens ir pradedu intensyviai maišyti. Indas kaista, gliukozė nesilydo, tik sugeria užpiltą drėgmę – bet taip ir turi būti.
  • Kai indas įkaista, įpilu dar vieną šaukštą vandens kažkurioje vietoje. Ten tuojau pat pradeda darytis balkšva „gliukozės balutė“: ji tirpsta įpiltame vandenyje. Intensyviai maišau būtent tą „balutę“, po truputį leisdama „balutei“ plėstis, kol galiausiai visas indelio turinys virsta kunkuliuojančia balute. Jei vieno šaukšto neužteko padaryt balutei, galima supilt ir du.
  • Mažinu ugnį, leidžiu sirupu virti, kol jo spalva iš balkšvos tampa visiškai skaidri, ir tada dar paverdu kokį porą minutėlių, kad nugaruotų daugiau vandens ir kad sirupas geriau „susirištų“ dėl to „cukraus invertavimosi“.

Kadangi želatinos granules pastatau brinkti prieš pradėdama virti sirupa, tai kai jį išverdu, želatina jau būna pilnai paruošta lydyti. Todėl tiesiog supilu sirupą ant želatinos, gerai pamaišau (granulės nuo karščio kaip mat išsileidžia), supilu aliejų ir gliceriną, ir visa tai gerai išmaišiusi išlieju į dubenį su trečdaliu išsijotos cukraus pudros. Gerai išmaišius dedu dar cukraus pudros, galiausiai išminkau ir leidžiu kiek „pailsėti“ maistinėje plėvelėje.


Pora pastebėjimų:

Masė su gliukozės milteliais daug elastingesnė, nei su cukraus granulių sirupu, daug lėčiau džiūna ir praktiškai netrūkinėja. Kita vertus, neturi savybės taip šlapiuoti, kaip kad būna naudojant dirbtinį medų ar kt. pakaitalus. Ž odžiu, šita masė pasidarė mano favoritė nuo pat pirmo karto, kai pabandžiau ją taip gaminti.

Pastebėjau, kad ruošiant masę šitokiu būdu, nėra būtina duot jai pastovėt per naktį – galima drąsiai imt ir dengt iš karto. Priešingai, nei naudojant cukraus sirupą, pastovėjimas daro mažesnę įtaką kokybei.