... Kaip atpažinti puikų tortą?



Ne šiaip sau gerai iškeptą, bet tiesiog puikų? Manau, atsakymas į šį klausimą turi būti ne išgirstas, bet pamatytas: jo reikia ieškoti stebint ragaujančius žmones.

Jei tortas bus tikrai nepriekaištingai paruoštas, ir, negana to, atitinks ragautojo charakterį, tai bus nuostabus reginys. Jūs pamatysite akimirkai nuščiūvantį žmogų, jo antakiai pakils iš nuostabos, o akių vyzdžiai susitrauks – kaip nutinka žmonėms, kurie išgyvena kažką itin reikšminga ir yra labai susikoncentravę būtent šiam momentui – ir sekundėlę jūsų stebimas žmogus leis sau pasimėgauti šiuo skoniu. Kiekvienas tai daro skirtingai. Galbūt išgirsite įvertinantį „Mmmm!“, galbūt žmogus nusišypsos, užsimerks ir akimirkai nustos kramtęs – o galbūt, priešingai, paskubės atsignybti dar vieną gabalėlį...

Aišku viena – nekils abejonių, kad stebite laimingo žmogaus veidą.

Būtent šis vaizdas yra tai, kas skatina mane gaminti saldumynus. Pamačiau šį reginį pirmą kartą būdama maždaug penkiolikos metų. Tai buvo Motinos dienos šventė mokykloje; organizatoriai pageidavo, kad kažkas iš mokinių paruoštų tortą – siurprizą tėveliams, ir taip sutapo, kad buvau vienintelė naivuolė, pasisiūliusi tą padaryti. Tąkart pasinaudojau receptu, paveldėtu iš šeimos draugės, neįtikėtinai puikios kulinarės. Puikiai pamenu, kaip renginio pabaigoje išsmukau į koridorių, ir pravėrusi duris stebėjau pjaunamą tortą, patyliukais laukdama reakcijų (į patalpos vidų eiti neišdrįsau, ir negalima manęs dėl to labai kaltinti – ypač turint omenyje, kad tai buvo pirmasis mano kada nors iškeptas tortas, kuris apskritai atrodė panašus į maistą). Ir štai tada, didžiulei savo nuostabai, pamačiau tą vaizdą, apie kurį rašiau anksčiau. Pamenu, tada taip jaudinausi, stebėjau kiekvieną detalę, įsidėmėjau kiekvieną veido išraišką, ir galiu pasakyti, kad matyti visa tai buvo tiesiog nepakartojamas jausmas.

Tai buvo diena, kai tapau nuo šio jausmo priklausoma. Susimąsčiau tada, kad jei kulinarė, pasidalinusi su manimi šiuo puikiu receptu, galėjo visa tai sumanyti – kaip būtų nuostabu ir pačiai sukurti kažką tokio, kas suteiktų žmonėms šitokį malonumą. Nuo to laiko jaučiu tiesiog nenumaldomą norą daryti viską, kas priverstų „susitraukti akių vyzdžius“. Na, reikia prisipažinti nemeluojant, kad su tortais tuo metu dar sekėsi sunkiai – tad, ieškodama alternatyvių „vyzdžių sutraukimo metodų“, paralelėje spėjau išmokti piešti, groti dviem skirtinais instrumentais, baigti relaksacinio masažo kursus ir prisimokyti dar visa ko, kas pravertė gyvenime ir ne – tačiau visa tai nekompensavo noro kepti. Galbūt ne visada rezultatas būna būtent toks, kokio tikiesi – kartais žmonės pasako: „o, skanu“ – ir tai reiškia, kad tortas buvo iš tiesų neblogas. Tačiau kai jiems prireikia laiko rasti žodžius tai pasakyti, kai jų veiduose akimirkai šmėsteli ta išraiška, priverčianti iš džiaugsmo suspurdėti širdį – taip, būtent tai yra geriausias įmanomas atlygis už visas įdėtas pastangas.


[Grįžti į pirmąjį puslapį]

Visas šios svetainės turinys yra įstatymo saugoma autorės nuosavybė. Tekstus bei nuotraukas draudžiama naudoti bet kokiais komerciniais tikslais, išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis raštiškas autorės sutikimas. Cituoti tekstus, panaudoti nuotraukas ir kitaip kopijuoti šios svetainės turinį galima tik nekomerciniais tikslais ir tik patalpinus veikiančią nuorodą į informacijos šaltinį.